 |
Absorbcija Medžiagos įtraukimas į fizinę skysčio ar kieto kūno (absorbento) struktūrą fiziniu ar cheminiu veiksmu, tačiau nesukeliant cheminės reakcijos.
Rūgštinis lietus Lietus, kurio pH vertė viršija natūralią vertę, ir kurį sukėlė sąlytis su atmosferoje esančiais teršalais, pavyzdžiui, azoto ir sieros oksidais bei anglies monoksidu.
Rūgštingumas Vandenyje esantys vandenilio jonai. Jei rūgštingumas didelis, jis sukelia koroziją, o vandens skonis tampa rūgštus.
Aktyvuotoji anglis Porėta medžiaga su dideliu vidiniu paviršiaus plotu, kuris absorbuoja įvairius cheminius junginius. Ji yra pagaminta iš anglies, kuri buvo aktyvuota, pasižymi puikiomis sorbcinėmis savybėmis ir yra naudojama nemaloniam skoniui, kvapui, chlorui, chloraminams ir kai kurioms kitoms organinėms medžiagoms iš vandens šalinti.
Atyvavimas Procesas, kurio metu anglies turinti medžiaga yra apdorojama aukštoje temperatūroje garais ar cheminėmis medžiagomis, kad atsivertų šios medžiagos poros ir pagerėtų adsorbcinės savybės.
Adsorbcija Procesas, kurio metu po fizinio veiksmo molekulės, koloidai ar dalelės prilimpa prie paviršiaus (adsorbento), tačiau nevyksta cheminė reakcija.
Šarmingumas Gebėjimas neutralizuoti rūgštis, paprastai naudojant bikarbonato ar karbonato jonus. Hidroksidų, boratų, silikatų ar fosfatų jonai gali prisidėti prie apdoroto vandens šarmingumo padidinimo.
Anijonai Žr. jonai.
Asbestas Pluoštinės struktūros silikato medžiaga, daugiausia kalcio magnio silikatas; nedeganti, nelaidi ir chemiškai atspari medžiaga. Žinoma, kad sukelia plaučių vėžį.
Atbulinė srovė Atbulinė tirpalo srovė per filtravimo sistemą. Dažnai naudojama kaip valymo mechanizmas smėlio ir dvigubos terpės filtruose.
Bakterijos Visi mikroskopinio dydžio vienaląsčių organizmų klasės atstovai, dažnai sudarantys kolonijas ar judantys žiuželiais. Plačiai paplitę dirvožemyje, vandenyje, organinėse medžiagose ir augalų bei gyvūnų organizmuose. Autotrofai (patys pasigamina maistą), saprofitai (minta negyvomis organinėmis medžiagomis, kurios jau yra aplinkoje) arba parazitai (minta kitų gyvų organizmų audiniais ar jų maisto medžiagomis). Dažnai sudaro simbiozę su žmogaus organizmu, tačiau kartais gali sukelti ligas.
Baktericidai Medžiaga, galinti sunaikinti bakterijas.
Bakteriostatinis Medžiagos, trukdančios bakterijoms augti ir trikdančios jų medžiagų apykaitą.
Bikarbonatai Žr. karbonatai.
Rišikliai Kalbant apie kasečių filtrus – tai cheminės medžiagos, naudojamos laikyti arba „surišti“ trumpus plaušus filtre.
Karbonatų kietumas Vandens kietumas, kurį sukelia kalcio ir magnio karbonatai bei bikarbonatai. Šis kietumas tiesiogiai priklauso nuo šarmų, kurie susidaro ir nusėda verdant vandenį.
Karbonatai Karbonato rūgšties druska (kreida – tai kalcio karbonatas).
Bikarbonatai Anglies rūgšties druskos, bet ne iki galo įvykusi pakeitimo reakcija.
Anglies rūgštis Susidaro sąveikaujant anglies dioksidui ir vandeniui. Nestabili ir lengvai skyla. Anglies rūgšties druskos yra stabilios (pvz., soda – tai natrio bikarbonatas).
Kancerogenai Medžiaga ar reagentas, sukeliantis vėžį.
Kasetė Filtro įtaisas, paprastai vienkartinis, filtruojantis medžiagą, kurios dydis yra nuo 0,1 mikrono iki 100 mikronų, paprastai 51–102 mm skersmens ir 152–1524 mm ilgio.
Natrio šarmas Natrio hidroksidas (NaOH), paprastai vadinamas šarmu. Vandens valymui dažnai naudojama cheminė medžiaga.
Katijonai Žr. jonai.
Chelatinis kompleksas Kompleksinis metalo junginys su specifiniais organiniais junginiais (chelatiniais ligandais), kuris pasižymi dideliu tvirtumu.
Chelatinės medžiagos Molekulė, paprastai organinė, kuri tirpsta vandenyje ir reaguoja su metalų jonais, taip išlaikydama juos tirpale. Daug natūralių organinių medžiagų vandenyje pasižymi chelatinėmis savybėmis, pavyzdžiui, humuso rūgštis ir ligninas. Dėl savo chelatinių savybių kai kurios organinės medžiagos trukdo vandens minkštinimo procesui.
Chloraminai Chloro ir amoniako dujų (ar kito azoto junginio) junginys, kuris išlaiko savo baktericidines savybes ilgiau už chlorą.
Chloravimas Vandens dezinfekavimo metodas pridedant nedidelį chloro kiekį, paprastai 0,2–2,0 ppm, siekiant vandenyje sunaikinti bakterijas.
Chloras Cheminė medžiaga, naudojama dėl savo balinančių ar oksidacinių savybių ir kaip dezinfekcinė medžiaga valant vandenį. Tai sunkesnės už orą žalsvai geltonos aštraus kvapo dujos. Ištirpęs vandenyje chloras sudaro aktyvų (ar laisvą) chlorą, kuris yra labai aktyvus chemiškai. Chloro anijonas (surištas chloras) nėra žalingas.
Chloroformas Žr. THM.
Chlororganiniai junginiai Chloro turintys angliavandenilių šalutiniai produktai (prisotinti, neprosotinti, alicikliniai, aromatiniai) ir įvairios organinių junginių klasės. Kai kurie chlororganiniai junginiai: trichlormetanas (chloroformas), dichloretanas, heksachloranas, chlorbenzenas, chlorfenolis.
Chlororganinė medžiaga Organinė medžiaga, turinti chloro atomų. Pavojinga žmonėms – gali kauptis organizme.
Koaguliantas Cheminės medžiagos, dedamos į vandenį ir nutekamąjį vandenį, kad jame susidarytų nuosėdos, absorbuojančios, pritraukiančios ar kitaip sujungiančios suspenduotą medžiagą, kuri yra tokia smulki, kad apibrėžiama kaip koloidinė. Formuoti nuosėdas paprastai naudojami geležies ir aliuminio junginiai, kurie šalina drumzles, bakterijas, spalvą ir kitas plačiai vandenyje ir nutekamajame vandenyje pasklidusias medžiagas.
Koloidai Medžiaga, sudaryta iš labai smulkių dalelių, paprastai 0,1–0,001 mikrono skersmens, suspenduotų skystyje ar išsisklaidžiusių dujose. Jų paviršiaus plotas labai didelis. Paprastai šalinama tik atvirkštine osmoze, distiliacija ar ultrafiltracija.
Koloidinė geležis Geležies junginiai (hidroksidai ir kiti) koloidiniu pavidalu.
Junginys Medžiaga, sudaryta iš kelių atskirų elementų, ingredientų ar dalių.
Koncentracija Medžiagos, esančios skysčio tūrio vienete, kiekis; skysčio tūrio vienete ištirpusios medžiagos kiekio didėjimo procesas..
Teršalai Taršos šaltinis, teršalas. Bet kuri medžiaga vandenyje, kurios formulė nėra H2O.
Dejonizatoriai (DI) Specialios jonų mainų dervos, kurios šalina iš vandens jonizuotas druskas. Jos gali teoriškai pašalinti 100% druskų. Dejonizatoriai paprastai nepašalina organinių medžiagų, virusų ar bakterijų, išskyrus specialias stiprios bazės jonų dervas, kurios gali pašalinti gramneigiamas bakterijas.
Demineralizacija Procesas, kai iš vandens šalinami mineralai, paprastai taikant dejonizaciją, atvirkštinę osmozę ar distiliaciją.
Desorbcija Procesas, priešingas sorbcijai.
Padidintas paviršius Kietosios medžiagos paviršius, pasižymintis padidintu paviršiaus plotu (apie 1–1500 kvadratinių metrų gramui). Miltelių, kurių dydis yra nedidelis, pavyzdžiui, dalelių ar porėtos kietosios medžiagos (aktyvuotoji anglis, aktyvuotosios anglies pluoštas) paviršiaus plotas yra ypač padidintas. Adsorbento veiksmingumą dažniausiai lemia faktas, kaip yra padidintas jo paviršius.
Dezinfekcija Procesas, kuriame, siekiant sunaikinti ligas sukeliančius organizmus vandenyje ar jo paskirstymo sistemoje, naudojamas karštis, cheminės medžiagos ar ultravioletiniai spinduliai.
Ištirpusios kietosios medžiagos Likutinė sausos būsenos medžiaga, liekanti išfiltravus suspenduotą medžiagą iš vandens ir išgarinus skystį.
Distiliatas Distiliacijos procese išgautas vanduo, susidaręs kondensuojantis garams.
Distiliacija Garo iš verdančio vandens kondensacijos ant šalto paviršiaus procesas. Dauguma teršalų neišgaruoja, todėl jie nepatenka į distiliuotą vandenį. Tokiu būdu pašalinama beveik 100% visų teršalų, tačiau šis procesas yra brangus. Distiliacija gali būti naudojama atskirti skystį nuo ištirpusios kietosios medžiagos ir nuo kito skysčio, kurio užvirimo momentas yra kitoks.
Endotoksinas Karščiui atsparus pirogenas, ypač lipopolisacharidas, randamas gyvybingų ir negyvybingų bakterijų ląstelių sienelėse.
EPA Aplinkos apsaugos agentūra (JAV) – organizacija, nustačiusi geriamojo vandens standartus.
Garinimas Procesas, kuriame vanduo iš skystos būsenos pereina į dujinę.
Išmetimas Kalbant apie vandens minkštinimą arba jonų mainus, tai momentas, kai derva nebegali atlikti papildomų jonų mainų.
FDA Maisto ir vaistų administracija (JAV)
Tiekimas Skysčio tiekimas į apdorojimo ar valymo sistemą, įskaitant žalio vandens tiekimą prieš bet kokį apdorojimą.
Filtro nuosėdos Ant filtro paviršiaus susikaupusios dalelės, paprastai skystas mišinys.
Filtratas Srovės dalis, kuri pratekėjo per filtrą.
Nuosėdos Koaguliuojančios anksčiau suspenduotų dalelių grupės, kurios vėliau dėl sunkio jėgos nusėda.
Flokuliantai Cheminės medžiagos, kurios, įdėtos į vandenį, verčia suspenduotas daleles koaguliuoti į didesnes grupes (nuosėdas), kurios vėliau dėl sunkio jėgos nusėda.
Flokuliacija Procesas, kuriame dalelės kaupiasi į didesnes grupes, vadinamas nuosėdomis, o vėliau dėl sunkio jėgos nusėda.
Šaldymas Vandens filtravimas jį iš dalies užšaldant. Šis metodas pagrįstas skirtingu gryno vandens ir užteršto vandens užšalimo momentu.
Stiklo apnašos Silicio nuoviros, susidarančios aukštoje temperatūroje, paprastai aukšto slėgio boileriuose ir distiliatoriuose.
Gpd Galonai per dieną.
Granai galonui (gpg) Koncentracijos vienetas, lygus 17,1 miligramo litrui.
GRAS Užrašas, reiškiantis, kad medžiaga laikoma saugia (generally regarded as safe), kaip nurodo FDA.
Kietumas (kietas vanduo) Kalcio ir magnio druskų koncentracija vandenyje. Kietumas skiriasi ne tik skirtinguose natūraliuose vandens šaltiniuose, bet netgi tame pačiame vandens šaltinyje skirtingais metų laikais. Jei vandens kietumo vertė yra mažesnė už 4 mmolius litrui, tuomet vanduo vadinamas minkštu, jei vertė yra 4–8 mmoliai litrui – vanduo vidutinio kietumo, jei vertė yra 8–12 mmolių litrui – vanduo kietas, o jei vertė viršija 12 mmolių litrui – vanduo labai kietas. Kaitinamame kietame vandenyje formuojasi kalcio karbonato nuosėdos, kurios neigiamai veikia kaitinimo indus, virtuvės ir santechnikos įrangą. Kietas vanduo neleidžia lengvai susiformuoti putoms ir erzina odą.
Sunkieji metalai Tai metalai, kurie pasižymi dideliu tankiu ar specifiniu sunkiu – apie 5,0 ar didesniu. Tai bendras apibrėžimas, naudojamas nurodyti tokius teršalus kaip kadmis, varis, švinas, arsenas, chromas, gyvsidabris, selenas ir cinkas. Dauguma tų metalų yra nuodingi žmogui net nedidelėmis koncentracijomis. Tie metalai gali būti vandenyje kaip tirpių druskų katijonai ir jie paprastai atsiranda dėl pramonės keliamos taršos.
Herbicidai Organiniai junginiai, naudojami žemės ūkyje kovai su piktžolėmis. Jie gali prasiskverbti į geriamojo vandens tiekimo sistemą.
Heterogeninės sistemos Sistemos, kurias sudaro kelios fazės (kieta – skysta, skysta – dujinė).
Humuso rūgštis Vandenyje tirpstantis organinis junginys, kurį sudaro yranti augalinė medžiaga (pavyzdžiui, durpės, rudoji anglis, bitumas), per nuotėkį patenkantis į vandens šaltinį. Ši rūgštis randama beveik visuose paviršiniuose vandenyse. Didesnė jos koncentracija vandenį nudažo rusva spalva ir sukelia specifinį kvapą, spartina metalų koroziją, neigiamai veikia vandens mikroorganizmų vystymąsi, mažina deguonies kiekį ir daro poveikį jonų bei fazių pusiausvyrai. Šią rūgštį sudėtinga pašalinti, nebent naudojama ultrafiltracija ar atvirkštinė osmozė.
Angliavandeniliai Organiniai junginiai, kuriuos sudaro tik anglis ir vandenilis, ir dažnai pasitaikantys naftoje, gamtinėse dujose, anglyje bei bitumuose. Sėkmingiausiai šalinami iš vandens jungimosi reakcijomis (dideli kiekiai) ar aktyvuotąja anglimi (maži kiekiai).
Vandenilio sulfidas Nuodingos dujos (H2S), nustatomos pagal stiprų supuvusių kiaušinių kvapą. Dažnas anaerobinių bakterijų išskiriamas šalutinis produktas.
Hidroksidai Metalo ir vandens sąlyčio produktas.
Jonai Atomai ar molekulės, kurios prarado ar gavo vieną ar daugiau elektronų, todėl pasikeitė jų elektrono krūvis.
Katijonai Jonai su teigiamu krūviu vandens tirpale.
Anijonai Jonai su neigiamu krūviu vandens tirpale.
Jonų mainai Šiuo atveju tai elementų su krūviu (jonų) sorbcija, kai nepageidaujami kietumą suteikiantys jonai yra adsorbuojami iš tirpalo ir prilimpa prie nedidelių kietų struktūrų (dervos), o juos pakeičia kiti to paties krūvio nekenksmingi jonai.
Jonų mainų membrana Sudėtinga polimerinė plėvelė su nustatytu būdu paskirstytomis poromis, galinčiomis praleisti tinkamus tam tikro tipo jonus. Ji naudojama kaip separacijos mechanizmas atvirkštinėje osmozėje.
mg/L Elemento miligramai litre vandens.
Mikroelementai Nedideli junginių kiekiai vandenyje, kurie gali būti tiek naudingi, tiek žalingi. Matuojami mikrogramais (1 mikrogramas = 0,001 miligramo).
Mikrofiltracija (MF) Filtracija, skirta šalinti daleles ir bakterijas, kurių skersmuo yra nuo 0,1 mikrono iki 2 ar 3 mikronų.
Mikronas Metrinės sistemos matavimo vienetas, lygus 10-6 metro, 10-4 centimetro, 0,001 milimetro. Jo simbolis yra µ.
Mikroorganizmai Mažiausi organizmai, kuriuos įžiūrėti galima tik mikroskopu. Dažniausiai įvairūs vienaląsčiai organizmai. Jie atlieka svarbų vaidmenį medžiagos gyvavimo cikle gamtoje. Naudojami pramonėje ir žemės ūkyje. Kai kurie sukelia ligas.
Modulis Membranos elementas, susietas su membranos elemento korpusu.
Molis Medžiagos kiekis, kuriame yra tiek struktūrinių vienetų (molekulių, jonų, atomų), kiek atomų yra 0,012 anglies 12C izotopo. Mmolis = 0,001 molio.
Molekulinė masė (MW) Atomų, kurie sudaro molekulę, masės suma. Šis apibrėžimas dažnai naudojamas nurodant dydį, kai kalbama apie sacharidų junginių ultrafiltraciją.
Molekulė Mažiausias medžiagos fizinis vienetas, sudarytas iš vieno ar daugiau atomų, kuris išlaiko medžiagos savybes.
Nitratai Azoto rūgšties druskos, kurios tradiciškai naudojamos kaip azotinės trąšos. Vandenyje jų paprastai yra mažiau kaip 10 mg/l. Jei įvyksta žemės ūkyje naudojamų nitratų nuotėkis, vandenyje gali padidėti nitratų koncentracija. 50 mg/l nitratų koncentracija gali būti pavojinga žmonių, ypač mažų vaikų, sveikatai.
Nitritai Azoto rūgšties druskos. Nuodingos.
Nominalus Kalbant apie kasetės filtrų dydžius mikronais, ši sąvoka reiškia apytikslio dydžio dalelę, kurių didžioji dauguma nebus praleista per filtrą. Per filtrą gali būti praleistas tik nedidelis tokio dydžio ar didesnių dalelių kiekis.
Nekarbonatinis kietumas Vandens kietumas, kurį sukelia kalcio ir magnio chloridai, sulfatai bei nitratai. Garinant vandenį su šiais jonais vanduo įgauna itin korozines savybes.
Osmozė Savaiminis vandens tekėjimas iš mažiau koncentruoto tirpalo į koncentruotesnį tirpalą per pusiau pralaidžią membraną tol, kol pasiekiama energijos pusiausvyra.
Oksiduoti Didinti molekulės ar jono teigiamą valentingumą atiduodant elektronus oksidacijos reagentui.
Oksidacijos filtrai Filtrai, kuriuose naudojama katalitinė terpė, pavyzdžiui, mangano oksidai, siekiant oksiduoti geležį ir manganą, o tada oksiduotus teršalus filtruoti iš vandens.
Ozonatorius Įrenginys, generuojantis ozoną nukreipiant aukštos įtampos srovę į kamerą su oru ar deguonimi. Naudojamas kaip dezinfekavimo sistema.
Ozonas (O3) Nestabili, greitai reaguojanti deguonies forma, susidariusi per perkūniją trenkus žaibui arba įvykus aukštos įtampos elektros iškrovai ore. Puikus oksiduojantis reagentas ir baktericidinė priemonė.
Dalelių filtracija (PF) Filtracija, kai filtruojamos 5–75 mikronų dydžio dalelės. Paprastai taip filtruoja kasečių filtrai.
Sveikatai žalingos dalelės Smulkios, atskiros medžiagos dalelės.
Patogenai Bakterijos ar virusai, kurie sukelia užkrečiamas ligas.
Pralaidus Praleidžiantis tam tikras medžiagas.
Pesticidai Cheminės medžiagos (organiniai junginiai), naudojami žemės ūkyje kaip priemonės kovai su nepageidaujamais mikroorganizmais, gyvūnais ir augalais, laikomais žalingais finansiniu ar sveikatos apsaugos požiūriu (baktericidai, insekticidai, defoliantai). Šie junginiai gali patekti į vandens tiekimo sistemą. Manoma, kad daugelis iš jų gali sukelti vėžį.
Naftos produktai Naftos rafinavimo produktai, organinės medžiagos, pavyzdžiui, benzinas ir tepalas. Ženkliai sumažina vandens kokybę (skonį ir kvapą) net mažomis koncentracijomis.
pH Vandenilio jonų koncentracijos išraiška; tiksliau sakant, neigiamas vandenilio jonų koncentracijos logaritmas. pH vertė matuojama nuo 0 iki 14: 7 yra neutrali vertė, 0–7 – rūgštis, o 7–14 - šarmas (bazė).
Fazė Medžiagos būvis: kietas, skystas ar dujinis.
Fosfatai ortofosforo rūgšties neorganinės druskos. Žemės ūkyje naudojamos kaip fosfatinės trąšos.
Polimerai Cheminis junginys su daug pasikartojančių struktūrinių vienetų, sukuriamas jungiant daug pirminių vienetų, vadinamų monomerais.
Pora Membranos ar filtro matricos anga.
Porėtumas Tam tikrų medžiagų savybė praleisti skysčius dėl savo atviros fizinės struktūros.
ppb Dalelės milijardui, dažnai naudojamas mikrogramų litrui (µg/l) ekvivalentas.
ppm Dalelės milijonui, dažnai naudojamas miligramų litrui (µg/l) ekvivalentas.
ppt Dalelės trilijonui, dažnai naudojamas nanogramų litrui (ng/l) ekvivalentas.
Nuosėdos Netirpus tirpių junginių cheminės reakcijos produktas vandenyje.
Nusodinimas TNetirpaus reakcijos produkto, paprastai kristalinio junginio, kuris auga iki tam tikro dydžio ir paskui nusėda, gamybos iš cheminių reakcijų vandenyje procesas.
Prekursoriai Junginiai, pavyzdžiui, humuso rūgštis, kurie leidžia sukurti kitus junginius, pavyzdžiui, THM.
psi Svarai kvadratiniam coliui (slėgis).
Pirogenai Bet kuri medžiaga, galinti sukelti žinduolių temperatūrą. Dažnai organinė medžiaga, išmetama bakterijų, kai auga jos ląstelės. Tai chemiškai ir fiziškai stabili medžiaga, todėl ją nebūtinai sunaikina tokios sąlygos, kurios sunaikintų bakteriją.
Pirolizė Organinių polimerų skaidymo aukštoje temperatūroje procesas (paprastai inertinėje atmosferoje) siekiant išgauti medžiagą su anglimi, kuri po to aktyvuojama.
Reagentas Medžiaga, dalyvaujanti cheminėje reakcijoje.
Regeneracija Jonų mainų sistemose – tai procesas, kai naudojamos rūgštys, šarmai ar druskos tirpalas, skirti pašalinti susikaupusius katijonus ar jonus. Katijonų mainų derva pasiima vandenilio jonus, o anijonų mainų derva pasiima hidroksido jonus, kad atstatytų pradinę vandenilio ar hidroksido formą. Šiam procesui naudojami stiprūs rūgštiniai ir šarminiai tirpalai.
Likutinis chloras Papildomas chloras, dedamas į filtruotą vandenį, kad vanduo išlaikytų bakterijų „naikinimo potencialą“.
Derva Specialiai apdoroti polimerų rutuliukai, naudojami jonų mainų procese. Jie skirti šalinti vandenyje ištirpusias druskas.
Atvirkštinė osmozė (RO) Vieno tirpalo komponento atskyrimas nuo kito komponento lėtai slėgio pagalba tiekiant srovę per pusiau pralaidžią membraną. RO šalina jonizuotas druskas, koloidus ir organines medžiagas iki 150 molekulinės masės. Šis procesas dar gali būti vadinamas hiperfiltracija.
Rūdys Buityje vartojamas junginių mišinio, sudaryto iš geležies oksidų ir hidroksidų, pavadinimas.
Prisotinimas Taškas, nuo kurio tirpalas turi pakankamai ištirpusių kietųjų medžiagų, skysčio ar dujų, todėl esant nustatytai temperatūrai ir slėgiui niekas šiame tirpale nebetirpsta.
Nuoviros Druskų nuosėdos ant paviršių, pavyzdžiui, vamzdžių, rezervuarų ar boilerio kondensato vamzdžių.
Selektyvumas Sorbento savybė atskirti molekules ir sulaikyti tam tikras medžiagas, o kitoms leisti pratekėti.
Pusiau pralaidi membrana Membrana, kuri leidžia tirpalui, pavyzdžiui, vandeniui, pratekėti, o kitas ištirpusias ar koloidines medžiagas sulaiko.
Tirpinys Tirpale ištirpdyta medžiaga.
Sorbcija Kietosios medžiagos ar skysčio savybė absorbuoti dujas, garus ir ištirpusias medžiagas. Absorbuojanti medžiaga vadinama sorbentu.
Sorbcijos talpa Medžiagos kiekis, kurį gali absorbuoti sorbento masės vienetas.
Sterilizacija Apdorojimas aukštoje temperatūroje siekiant sunaikinti bakterijas, virusus, parazitus ir kitus gyvus mikroorganizmus.
Suspenduota kietoji medžiaga (SS) Kietosios organinės ir neorganinės tirpalo dalelės, sulaikomos suspensijoje.
Suspensija Skystyje išsisklaidžiusi kietoji medžiaga, paprastai suskaidyta į daleles, didesnes už koloidų daleles.
THM (pvz., chloroformas) Trihalometano junginiai – susidarę iš laisvo chloro ir tam tikrų organinių medžiagų sąlyčio, po kurio susiformuoja medžiagos, panašios į tam tikrus organinius tirpalus. Jie visada yra chloruotame vandenyje. Nustatyta, kad sukelia vėžį.
TOC Bendroji organinė anglis – anglies, surištos į organinius junginius vandens mėginyje, kiekis, nustatomas standartiniu laboratoriniu tyrimu.
TDS Bendras ištirpusių medžiagų kiekis – visų ištirpusių kietųjų medžiagų ir visų suspenduotų kietųjų medžiagų visuma.
TSS Bendras suspenduotų medžiagų kiekis – likusi medžiaga, kurią iš tirpalo galima pašalinti filtravimu.
Drumstumas Smulkių dalelių (mineralų ir organinių medžiagų) suspensija vandenyje, kuri sukelia drumzles ir negali nusėsti, nes dalelės yra labai mažos ir lengvos.
Garinti Skystį paversti garais.
Virusas Visi didelės mikroskopinio dydžio užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų grupės atstovai, galintys augti ir daugintis tik gyvose šeimininko ląstelėse. Virusai naudojasi šeimininko ląstelių biosintezės ir energijos mechanizmais, todėl virusai yra genetinio lygmens parazitai. Yra apie 500 virusų, kurie gyvena šiltakraujuose stuburiniuose.
VOC(lakieji organiniai junginiai) Lakieji organiniai junginiai – sintetiniai organiniai junginiai, kurie greitai išgaruoja. Paprastai tai pramoniniai tirpalai. Manoma, kad daugelis iš jų gali sukelti vėžį.
Lakus Greitai išgaruojantis.
WHO Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų organizacijos dalis, kuri nustatė geriamojo vandens standartus.
|